"Mano batai". Kartais norai išsipildo, bet ar tai padaro mus laimingais?..
Filmuką verta žiūrėti, kai reikia tvarkytis, bet taip nesinori... Laikykitės filosofijos: "Dulkės guli ir aš pagulėsiu" :)
V. V. Landsbergis Rudnosiukas ir vasara
Kartą į Rudnosiuko duris pasibeldė vasara.
- Ko nori? – paklausė Rudnosiukas, atidaręs duris.
- Atsisveikint atėjau, - nudelbė žiedlapius vasara, - man jau laikas.
- Jūsų nesuprasi, - susinervino Rudnosiukas, - tai ateinat, tai vėl išeinat.
- Kada nors suprasi, - gūžtelėjo vasara, - nenusimink...
Ir nukulniavo sau.
- Nenorėsiu ir nesuprasiu, - gūžtelėjo Rudnosiukas ir atsisėdo sau.
Taip ir sėdėjo sau visą rudenį, žiemą, pavasarį. Kol vėl pamatė ją galulaukėj, ateinančią su pienėm už ausies.
- Taip ir žinojau, kad grįši, - girgžtelėjo Rudnosiukas.
- Taip ir žinojau, kad lauksi, - mirktelėjo vasara.
Vasara atsisėdo šalia, o Ruduosius nusisuko šonan ir vaidina, kad nieko nekreipia.
- Neapkabinsi? - nustebo vasara.
Apsikabino juodu ir kaipmat pakvipo liepžiedžiais. Taip ir kvepėjo iki kito rudens. Vėliau santykiai ėmė vėsti, kvapai išsisklaidė, vasara atsistojo ir nukulniavo pamiškėm.
- Nenorėsiu ir nesuprasiu, - atsiduso Rudnosiukas. Papūtė šiaurus šiaurys.
Niekada nenuleisk rankų. Filmukas "Užsispyrusi pelė".
Filmukas "Aš mažas... Bet aš puikus nugalėtojas".
Filmukas apie vaikus "Ex - E. T."
BaBemba genties metodas
Amerikiečių rašytoja Alice Walker vienoje iš savo knygų mini Pietų Amerikos gentį BaBemba.
Jei kas nors elgiasi nedorai, neatsakingai, visa gentis nuo mažiausio iki didžiausio meta visus savo darbus ir apsupa
prasikaltusį.
Tada kiekvienas genties narys iš eilės, vaizdingai, su visomis smulkmenomis pasakoja apie gerus rato viduryje esančio žmogus
darbus, kuriuos jis atliko per visą savo gyvenimą.
Taip gali tęstis keletą dienų. Kai visi pasisako, gentis vėl priima narį atgal į savo gretas.
Tai klausimai, į kurios verta atsakyti kiekvienam žmogui. Nevertinkite atsakymų, ar jie teisingi, ar neteisingi, nes dažnai teisingai užduotas klausimas jau ir yra atsakymas. Štai 35 klausimai, kurie
pamankštins protą.
Puikus trumpametražinis filmas "Kas Tai. Žvirblis"
(rusiški, lietuviški subtitrai)
Kam skirtos pasakos… “Pasakos yra skirtos tam, kad migdyti vaikus ir žadinti suaugusius”. Chorche Bukai, psichologas iš Argentinos
Ar kada pagalvojote, kad vienas žmogus gali pakeisti pasaulį? Gerai, gal pakeisti pasaulį ir būtų sunku, bet suteikti taip reikiamą impulsą pokyčiams gali kiekvienas. Netikite? Pažiūrėkite
šį filmuką "Nebijok būti pirmas" ir įsitikinkite, kad vienas, kartais, rodos, nereikšmingas veiksmas, gali pakeisti dalykus, kurie
pradžioje atrodė neįmanomi.
Įkvepiantis trumpametražinis filmas "Drugelių cirkas".
Prieš kažką smerkiant, užsidėk jo batus ir praeik jo kelią, paragauk jo ašarų, pajusk jo skausmą... Užkliūk už kiekvieno akmens už kurio jis buvo užkliuvęs... Ir tik po to
kalbėk, kad tu žinai kaip reikia teisingai gyventi...
Sunku pakelti
Viename kaime gyveno žmogus, laikomas didžiausiu to meto galiūnu. Jo raumenų jėgai niekas negalėjo prilygti. Tik jis vienas galėjo plikomis rankomis suvaldyti į
priešingas puses besiveržiančius bulius ir kilnoti niekam nepakeliamus daiktus.
Vieną dieną nustebę gyventojai pamatė savo didvyrį turgaus aikštėje putojantį iš pykčio. Svetimšalis pasiteiravo, kodėl garsusis stipruolis neteko savitvardos.
- Ak, jis supyko dėl pastabos, kuri jį, matyt, įžeidė, – atsakė žmonės.
“Labai keista, – pamanė svetimšalis, – kad toks stiprus vyras, kilnojantis sunkiausius daiktus, nesugeba pakelti nedraugiško žodžio”.
Nuskendo laivas. Vienintelį likusį gyvą žmogų bangos išmetė į mažytę negyvenamą salą.
Jis karštligiškai meldėsi, kad kas nors jį pastebėtų ir išgelbėtų. Kiekvieną dieną įdėmiai ir su viltimi žvalgėsi po horizontą ieškodamas pagalbos.
Galiausiai išseko ir susitaikė su likimu. Iš krante besimėčiusių nuolaužų, rąstų ir lentgalių pasistatė trobelę, kad kažkaip apsisaugotų nuo saulės, lietaus ir nakties šalčio.
Kartą, grįždamas iš varginančių maisto rinkimo ir paieškų, jis pamatė savo pašiūrę paskendusią liepsnose. Dūmų stulpas kilo aukštai į dangų.
Baisiausia tai, kad buvo prarastos visos ilgai rankiotos maisto atsargos, sunkiai surinkti medgaliai ir taip reikalinga apsauga nuo laukinės gamtos pavojų. Žmogų apėmė pyktis
ir visiška neviltis.
- Dieve, kaip galėjai taip su manimi pasielgti! – raudodamas šaukė žmogus ir spaudė suklupęs rankose kranto smėlį.
Kitą dieną anksti ryte jį pažadino artėjančio prie kranto laivo garsai. Laivas atplaukė, kad jį išgelbėtų.
- Kaip jūs sužinojote, kad aš čia? – paklausė savo gelbėtojų išsekęs ir nusikamavęs žmogus.
- Mes pastebėjome tavo dūmų signalą, – atsakė jie.
Niekas nežino, kas išties yra gerai, o kas yra blogai, kol nenugyvens savo gyvenimo iki galo.
Net jei vienintelė menkutė pašiūrė sudegs iki pamatų, tai gali būti dūmų signalas gelbėtojų laivui.
Paimkite didžiulę taurę ir supilkite pasitikėjimą, bendravimą ir bendradarbiavimą, paskui – malonumą, linksmumą ir gerą išvaizdą. Viską gerai suplakite. Tada supilkite geras
manieras ir discipliną. Viską atsargiai sumaišykite ir supilkite į 15 cm gylio ir 45 cm skersmens apvalią formą ir kepkite 200 °C karštumo orkaitėje visą savaitę. Baigę kepti, atsargiai išimkite
ir išbarstykite klasėje.
(Iš kn.: Daiva Grakauskaitė-Karkockienė. Kūrybos psichologija. V., 2002)
Aš tave matau
Tyla. Vis bręsta į mane šaknis įleidus.
Tačiau staiga iš saulės ir lietaus
Išnyra, priartėja tavo šiltas veidas,-
Kur tu bebūtum - aš tave matau.
Aš nežinau, kiek savo atminties muziejuos
Tu saugai džiaugsmo, liūdesio kartaus,
Bet mano akyse nei augi, nei mažėji -
Kol kas gana, kad aš tave matau.
Tu nors trumpam, juokais įauk į šitą gruodą -
Prie laikinumo aš jau pripratau.
O žodžiai kas? Jie žeidžia, žemina, išduoda.
Todėl tyliu: juk aš tave matau!
Rankas paspaudę vėl išeisime į tylą
Ko palinkėt, kad liktų gera tau?
Juk žemėj viskas griūva, sudega, sudyla...
O aš - tave - matau.
(Jonas Jakštas) P.S. Kai kurios Pietų Afrikos gentys sveikinasi fraze "Aš tave matau".